Pastarosios savaitės gan sunkios - žinojau, kad nepavyks įveikt jokios rimtos knygos, todėl peržvelgiau savo "lengvosios kategorijos" lentyną ir išsirinkau antrąją "Buchananų serijos" dalį. ⠀⠀Ši dalis skirta kitam broliui, Volkeriui. Užbaigęs jūrų pėstininko karjerą, jis ieško ramybės. Norams pildytis nelemta - netrukus į jo gyvenimą įsiveržia Eliza. Su ne itin šviesia praeitimi ir penkiamete dukrele ant rankų. ⠀⠀Pasirodo, kartais naujam romanui užtenka paprasčiausio mėlynių pyrago 🤷‍♀️🥧⠀⠀Perskaičiusi pirmą dalį, sakiau, kad man tikrai patiko pagrindinių veikėjų humoro jausmas ir smagūs, bei sartastiški pasikandžiojimai tarpusavyje. Šį kartą pagrindiniai veikėjai kitokie - Volkeris ir Eliza daug ramesni, ne tokie aštrialiežuviai. Smagu, kad autorė pasistengė ir nepasuko tuo "visi super faini, iškalbingi ir sarkastiški" keliu. ⠀⠀Aišku, iš kart matyti, kad visoje serijoje, veikėjų portretai pasižymės kraštutinumais - jei gražus, tai iki alpulio, jei vyriškas - tai plačiapetė mūrinė siena. Jei blogas, tai tik toks, prieš kurį pats velnias nulenktų savo raguotą galvą. Žinau, kad jei pasakos apie plaukus, tai jie vilnys fantastiškomis kaskadomis, o spalvai apibūdint nužteks pusės sienų dažų paletės. Banaloka, bet priprasti galima. ⠀⠀Kadangi jau įpusėjau seriją, palengva prisirišu prie visos Buchananų šeimynos. Vis mažiau norisi vartyti akis - jei ne tiek daug stangrėjančių spenelių, šią dalį būčiau įvertinus dar palankiau. ⠀⠀Knygų serijos idėja čia tikrai pasiteisino. Su kiekviena vis įdomiau ir įdomiau, smalsumas verčia išsiaiškinti, kas laukia trečiojo brolio ir sesers Danės. Ir kaip toliau gyvens pirmųjų dalių poros. ⠀⠀Įsivaizduokit, knygos pabaiga net sugraudinti sugebėjo. Aha, aš priklausau tam ratui žmonių, kurie siaubingomis akimirkomis išlieka super ciniški ir šalti, o paskui verkia per pampersų reklamas ir skaitydami lengvus saldžius romaniukus. Kam nepasitaiko?⠀